Patarimai kaip pasiruošti automobilį žiemai
Sinoptikai žada, jog pagaliau sulauksime žiemos su šalčiu ir sniegu. Tikėtina, jog kelininkai pasirūpins ir pakankamu druskos kiekiu keliuose, o tai nelabai patinka automobiliui. Bet kuriuo atveju, reikia pasirūpinti ir paruošti automobilį žiemai. Kad neiškiltų nemalonių netikėtumų, keletas patarimų Jums.
Automobilio padangos
Prieš žiemą pirmiausia būtina pasikeisti padangas. Tai daryti reikia ne paskutinę minutę, kada dėl prastų kelio sąlygų kyla didesnė grėsmė patekti į eismo įvykius, o anksčiau.
Padangos dėvisi nevienodai, todėl daugelis vairuotojų, taupydami pinigus, keičia tik labiau susidėvėjusias. Kadangi mašinos priekinės ašies ratų padangos susidėvi greičiau, jos keičiamos dažniau. Taip atsitinka dėl to, kad joms tenka didesnė apkrova stabdant ir atliekant posūkius. Tačiau reikia atsiminti, kad galinės ašies padangos privalo turėti gilesnį protektoriaus raštą.
Manoma, kad jei automobilio priekinės ašies padangos susidėvi greičiau nei galinės, naują porą padangų reikia dėti būtent ant priekinės ašies. Deja, tai klaidinga nuomonė. Tokiu atveju galinė automobilio dalis prasčiau sukibs su kelio danga. Be to, važiuojant snieguotu ar šlapiu keliu ir atliekant posūkius galinė automobilio dalis gali prarasti stabilumą ir mašina taps nevaldoma. Todėl pirmiausia rekomenduojama pakeisti galinės ašies padangas, o senąsias perkelti į priekį.
Vargu ar kas žino, kad žieminės padangos, esant 10 laipsnių šalčiui, praranda savo gerąsias savybes. Minkštos gumos mišinys sukietėja ir praranda elastingumą, todėl mažai kuo besiskiria nuo vasarinių. Automobilis praranda važiavimo dinamiškumą. Lieka vienintelis padangų privalumas – protektoriaus raštas. Nuo jo priklauso, ar ratai gerai sukibs su snieguota ar apledėjusia kelio danga.
Svarbus matomumas
Daugelis vairuotojų po šaltos nakties tinkamai nesušildo automobilio ir nenuvalo langų. Dėl to gerokai sumažėja matomumas. Tai kelia pavojų jiems patiems, aplinkiniams, taip pat kenkia valytuvams. Perbraukus jais per ant stiklo likusius ledo gabalėlius, net ir ant pačios aukščiausios kokybės valytuvų atsiranda mikroįbrėžimų, kurie spartina susidėvėjimą.
Langų valytuvai „nemėgsta“ dviejų dalykų: kai juos jėga atplėšiame nuo apšalusio stiklo ir kai jie panaudojami vietoj ledo gremžtukų. Todėl nakčiai patartina po valytuvais pakišti gabalėlį fotojuostos. Jei dar visą mašinos priekinį stiklą uždengsite folija, iš ryto jo gramdyti tikrai nereikės.
Specialistai pataria, kad originalūs, gamykliniai valytuvai paprastai naudojami vieną sezoną. Naudojant ilgiau, guma sudyla, pradeda cypti, prastai valo langus. Be to, keisti reikia ne valytuvų guminę dalį, o visą valytuvą su šluotele.
Taip pat reikia patikrinti, ar neužsikimšę ir reikiamu kampu skystį purškia langų plovimo skysčio purkštukai. Vasarą langų plovimo purkštukai naudojami tik retkarčiais, o žiemą – kasdien. Todėl pašalus reikia naudoti tik langų plovimo skystį, neužšąlantį iki 20 laipsnių šalčio.
Dauguma nelaimių keliuose įvyksta dėl prasto matomumo, tad ryškios šviesos – vienas svarbiausių dalykų žiemos metu. Labai svarbu patikrinti automobilio gabaritinius, trumpuosius, ilguosius, rūko, stabdžių, posūkių bei numerio apšvietimo žibintus.
Kad nebūtų problemų dėl šviesos tiekimo, būtina patikrinti generatorių – tam yra pritaikyta speciali aparatūra. Patariama pakeisti ir lemputes, tačiau jei nusilpęs automobilio generatorius, nepadės net ir pačios geriausios.
Problemos su akumuliatoriumi
Ne vienas yra susidūręs su situacija, kai po šaltos nakties automobilis ilgai neužsiveda. Kad artėjant šalčiams tokių problemų išvengtumėte, svarbu turėti gerą akumuliatorių. Antraip tikrai neišsiversite be kaimynų pagalbos.
Jei akumuliatorius per silpnas, automobilis neužsives. Kita vertus, jei akumuliatorius pernelyg galingas, jis nespės įšilti, nes dažniausiai važinėjama trumpomis distancijomis. Tad svarbu atsižvelgti tiek į galią, tiek į talpą ir patikrinti akumuliatoriaus būklę.
Specialistai pataria patikrinti aptarnaujamo akumuliatoriaus elektrolito lygį. Tai padaryti galite atsukę visus akumuliatoriaus sekcijų dangtelius. Jei elektrolito lygis žemas, t.y. nesiekia viršaus, įpilkite distiliuoto vandens. Jei turite įtaisą, pamatuokite ir elektrolito tankį. Jis turėtų būti ne mažesnis kaip 1,26-1,27 kg/l.
Jeigu tankis mažesnis, akumuliatorių prieš žiemą būtina pakrauti. Taip pat patikrinkite, ar nėra oksidavęsi gnybtai. Jei taip atsitiko, juos būtina nuvalykite švitriniu popieriumi ir sutepkite. Visiškai uždaras akumuliatorius turi indukcinę lemputę, kuri parodo jo būklę.
Atėjus į Lietuvą tikrai žiemai būtina patikrinti ir amortizatorius. Suprantama, kad jų būklė turi būti labai gera visus metus. Vis dėlto verta žinoti, kad važiuojant pripustytais keliais blogai veikiantys amortizatoriai gerokai pailgina stabdymo kelią.
Nepatikimi, prastai savo funkciją atliekantys amortizatoriai „negesina“ virpesių ir dėl to gali sumažėti automobilio stabilumas. Esant plikledžiui, sniegui ir panašioms oro sąlygoms, patikimi amortizatoriai geriau užtikrins jūsų ir aplinkinių saugumą.
Rasojantys langai
Žiemą rasojantys automobilio langai ne tik trukdo vairuotojui, bet ir, sumažėjus matomumui, gali sukelti avariją. Išvengti šios bėdos praktiškai neįmanoma – gamtos dėsniams nepasipriešinsi. Tačiau išeitį rasti galima. Tereikia sutrumpinti automobilio salono įšilimo laiką.
Kas yra rasojimas? Tai mūsų iškvepiamame ore esančios drėgmės nusėdimas ant šaltų paviršių. Ant mašinos stiklų ji matoma labiausiai. Ką daryti, kad aprasoję langai greičiau nudžiūtų? Specialistai pataria, pirma, įjungus variklį kelias minutes minimaliai šildyti saloną. Leiskite varikliui įšilti, nes galingas šalto oro srautas ataušins dar nespėjusį įšilti radiatorių.
Vėliau temperatūrą didinkite. Antra, ventiliatoriaus į saloną pučiamą orą nukreipkite į priekinį ir šoninius stiklus.
Patarimas: nuo stiklų švariai nuvalykite dulkes bei tabako dūmų nuosėdas, nes jos ypač skatina kauptis drėgmę. Automobiliuose, kuriuose yra klimato kontrolės sistema arba kondicionierius, langai rasoja mažiau: kondicionierius išdžiovina orą ir drėgmė nenusėda (jos tiesiog būna mažiau). Salone susikaupusiai drėgmei išvėdinti galite naudoti ir stoglangį.
Jei automobilis ilgiau stovėjo drėgnu oru, užvedę variklį ir įjungę ventiliatorių kelioms minutėms atidarykite stoglangį. Yra ir kitų būdų: pvz., specialūs skysčiai, kuriais iš vidaus patepami salono stiklai, servetėlės, suvilgytos kondensavimą stabdančiais chemikalais. Lietuvoje, kur žiemą dažniau drėgna nei šalta, tiks bet kuri priemonė, padedanti stiklams neaprasoti.
Užšąlančios spynelės
Žiemą dažnai užšąla automobilio spynelės ir durelės, ilgainiui durelių gumos ima plyšinėti. Kad to išvengtumėte, patartina jas patepti silikoniniais tepalais, kurie apsaugo gumą nuo šalčio.
Esant minusinei temperatūrai užšąla vanduo. Jam susikaupus kai kuriose automobilio vietose, neišvengiamai susidursite su problemomis – juk užšalusias durelių spyneles šaltą žiemos rytą krapštinėti teko ne vienam. Paprasčiausia priemonė,kad neužšaltų, – lašelis grafitinio aliejaus, kurio rasite kiekvienoje automobilių dalių parduotuvėje.
Žiemą mūsų keliai barstomi druska ir smėliu, tad pavasarį daugelis vairuotojų pastebi, kad automobilis parūdijo. Antikorozinių priemonių pasirinkimas gan didelis. Geriausia automobiliu pasirūpinti jau vasarą – galite pripurkšti jo ertmes tam skirtomis medžiagomis.
Jei to nesuspėjote padaryti, žiemą galima pasinaudoti antikoroziniais tepalais. Vis dėlto atsparumas rūdims daugeliu atvejų priklauso nuo pačio automobilio, nuo to, kokiam klimatui jis pagamintas, tad svarbu ir profilaktika – žiemos metu patartina automobilį plauti dažniau nei šiltuoju metų laikotarpiu.
