Ministerija pristatė, kaip atrodys naujasis taršos mokestis: teks mokėti visada arba keisti automobilį

Vyriausybė parengė automobilių mokesčio reformą. Pagal parengtą projektą numatoma, kad automobilių taršos mokestis būtų mokamas kartą per metus ir būtų apskaičiuojamas taip pat, kaip dabar taikomas registracijos mokestis. Pastarasis taip pat keistųsi – jis nebebūtų taikomas keičiantis automobilio savininkui ar įregistruojant anksčiau Lietuvoje išregistruotą automobilį.

Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų surengtoje konferencijoje aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė, pristatydama pakeitimus, atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gyventojai ne tik naudoja taršesnius automobilius ir už jų naudojimą galiausiai sumoka daugiau, nei važiuojantieji efektyvesniais automobiliais, tačiau nukenčia ir gyventojų sveikata.

Siūlant pakeitimus, keičiamas ir mokesčio pavadinimas: „Pervadiname mokestį iš registracijos mokesčio į taršos.“

„Jau metus galiojantis variantas ne tiek skatino pasirinkti mažiau taršų automobilį, kiek iš tiesų apribojo galimybę atsisakyti taršaus automobilio, jeigu tu jį turi, nes yra sunkiau parduoti. Todėl vienas iš esminių pakeitimų, kuris ateina su šiuo projektu, yra tas, jog mes apmokestinsime tik į Lietuvą įvežamus automobilius“, – argumentavo G. Krušnienė.

Projekte siūloma apmokestinti tik vadinamąją pirmąją registraciją ir panaikinti iki šiol galiojusį mokestį vidaus transakcijoms, kai registracijos mokestį reikėjo mokėti ir keičiantis automobilio savininkui ar įregistruojant anksčiau Lietuvoje išregistruotą automobilį.

G. Krušnienė taip pat pridūrė, kad pavadinimas keičiamas ir siekiant išjudinti visą automobilių parką: „Tai reiškia, kad šalia įvežimo į Lietuvą mokesčio atsiranda kasmetinis naudotojo mokestis nuo 2023 m.“

„Oro taršos problematika yra vienas esminių elementų. Mokesčio formulėje matysite, kad orientuojamės ne tik į degalų tipus, dėdami didesnį akcentą į dyzeliną, bet ir į automobilių EURO standartą. EURO 1 ir EURO 2 standarto automobiliai turėjo daug prastesnes technologijas, kurios veikia mūsų sveikatą“, – toliau kalbėjo viceministrė.

Ji pridūrė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų gyvena vietovėse, kuriose kietųjų dalelių kiekis viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas normas.

Būtų mokamas kartą per metus

Pagal parengtą projektą numatoma, kad automobilių taršos mokestis būtų mokamas kartą per metus ir būtų apskaičiuojamas taip pat, kaip ir registracijos mokestis, kuris ir toliau išliktų.

Tiek registracijos, tiek taršos apmokestinimas apskaičiuojamas pagal tą pačią formulę. Ji komponuojama pagal du automobilių techninius parametrus. Pirmasis – degalų naudojimo efektyvumas, t. y., kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka vienam kilometrui. Antrasis – oro taršos koeficientas, t. y., EURO standarto kriterijų.

Taršos riba išliktų tokia pati, kaip ir apskaičiuojant registracijos mokestį, – 130 g CO2/km. Tarifas progresyviai didėtų nuo statistinio vidurkio – 160 g CO2/km – ribos.

Paisant Seime patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslų ir įsipareigojimų Europos Sąjungai, kasmet mažinamas CO2 slenkstis: 2023 m. – 130 g CO2/km, 2024 m. – 120 g, 2025 m. – 110 g, 2026 m. – 100 g CO2/km.

Numatoma, kad mažesnį mokestį galės mokėti kai kurios projekte numatytos gyventojų grupės. 50 proc. nuolaida bus taikoma Šeimos kortelės turėtojams, kurių pagrindiniai savininkai – daugiavaikės šeimos, kurioms reikalingas didesnis ir daugiau degalų naudojantis automobilis.

Tokia pat nuolaida iki 2027 m. būtų taikoma ir vieną automobilį turintiems pensininkams. 100 proc. nuolaida bus taikoma vieną pritaikytą automobilį turintiems neįgaliesiems.

Be to, visiems automobilių savininkams numatomas pereinamasis laikotaris – pirmuosius dvejus metus, 2023–2024 m., numatomi tarifai turėtų būti perpus mažesni nei tie, kurie įsigalios 2025 m.

Apie pusė automobilių savininkų mokesčio nemokėtų arba jis būtų nedidelis

Viceministrės teigimu, net ir vertinant dabartinį automobilį parką ir 2025 m. įsigaliosiančius tarifus, ketvirtadalis automobilių savininkų šio mokesčio nemokėtų. Dar 20 proc., anot G. Krušnienės, mokėtų simbolinį, iki 100 eurų per metus siekiantį mokestį. Pritaikius numatytas nuolaidas, kai kurie iš šių savininkų per metus sumokėtų iki 50 eurų.

Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad mažiausias mokestis pereinamaisiais 2023 m. turėtų siekti 15 eurų. Mokesčio lubos nebus taikomos.

Numatoma, kad mokestis būtų mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir jį turėtų mokėti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Ministrai pabrėžė, kad Lietuvoje itin populiarus keliavimas automobiliu, net ir didžiuosiuose miestuose, kur yra alternatyvių susisiekimo galimybių.

Tai keisti bus siekiama ne tik naujuoju mokesčiu, tačiau ir gerinant viešojo transporto paslaugas, plečiant dviračių takų ir elektromobilių įkrovimo stotelių tinklus.

Tai numatoma Darnaus judumo fondo savivaldybių autobusams įsigyti ir dviračių takams tiesti projekte, kuris taip pat buvo pristatytas konferencijoje.

„Užterštumas yra žymiai didesnis negu pas mus kaimyninėse Baltijos šalyse. (...) Dažnai yra noras naudotis dviračiais, bet neegzistuoja infrastruktūra“, –

Anot jo, pokyčiai nebus lengvi ir spartūs, tačiau jie bus esminiai.

„Nebegalime ignoruoti fakto, kad klimatas kaista. Praėję penkeri metai Lietuvoje viršijo rekordus“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Įstatymų projektai Seimui bus teikiami rudenį. Pritarus pakeitimams, jie turėtų įsigalioti nuo 2023 m. sausio 1 d.

Registracijos mokestis siekia nuo 13,5 euro

LRT.lt primena, kad Lietuvoje jau dabar taikomas automobilio registracijos mokestis, kurio dydis priklauso nuo degalų rūšies, jų kombinacijų ir kai išmetamo anglies dvideginio kiekis viršija 130 g/km.

Mokestis mokamas registruojant automobilį, kai tai Lietuvoje daroma pirmą kartą, keičiantis automobilio savininkui ar registruojant automobilį iš naujo po išregistravimo.

Mokesčio dydis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido emisijos.

Kiek anksčiau aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad nė viename sektoriuje tarša taip neaugo, kaip transporto.

Ministro teigimu, įvedus taršos mokestį, gyventojai bus raginami rinktis ne tokius galingus, mažiau taršius automobilius. S. Gentvilas taip pat anksčiau yra pabrėžęs, kad persėsti į elektra varomas mašinas gali ne kiekvienas.

„Mes tikrai nepersodinsim gyventojų į elektromobilius, nes vidutinis Lietuvos gyventojo automobilis kainuoja 5 tūkst. eurų. Tačiau už tuos pačius 5 tūkst. eurų galima pirkti labai galingą taršų, galima pirkti ir kokybišką, saugų mažalitražį 15, 10, 7 metų senumo automobilį“, – anksčiau LRT TELEVIZIJAI yra sakęs S. Gentvilas.

Aplinkos ministerija žada savivaldybėms padėti nustatyti prioritetines taršos zonas. Pačios savivaldybės spręs, kokio taršumo automobilius įsileisti. Planuojama ir parama įsigyti 100 elektra ar suspaustomis dujomis varomų autobusų.